2012 m. vasario 21 d., antradienis

Mūsų sostinė - Vilnius

Išvykus iš Kauno miesto, keliaujame į mūsų sostinę - Vilnių.
Nebūtume patikėjusios, kad Vilniuje tokia gausybė įvairių parkų, kuriuose dar neesame buvusios , todėl pirmiausiai nusprendėme parodyti, kokia graži mūsų sostinė yra savo natūraliu grožiu, istoriniu paveldu bei moderniais statiniais.
Vilniaus senamiestis

,,Nuo XIII a. iki XVIII a. būdamas politiniu Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės centru, Vilnius turėjo didžiulės įtakos kultūriniam ir architektūriniam Rytų Europos vystymuisi. Nežiūrint užpuolimų ir dalinių sugriovimų, jis išsaugojo įspūdingus gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo pastatų kompleksus bei viduramžių miesto struktūrą ir natūralią aplinką" – toks buvo nurodytas pagrindinis motyvas Vilniaus istorinį centrą 1994 m. įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Aukštutinės pilies Gedimino bokštas

Ant 48 m. aukščio kalvos stovintis bokštas, vadinamas miesto įkūrėjo Didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu, yra tapęs Vilniaus simboliu. Ant pilies kalno žmonių gyventa jau V–VI amžiuje. X–IV a. pabaigoje čia stovėjo pilis, paskutinį kartą perstatyta Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo laikais. Pilį supo gynybinė siena su trimis bokštais ir įvažiavimo vartais. Iš kadaise galingos pilies liko vakarinis (Gedimino) pilies bokštas, rūmus ir pilį supusios gynybinės sienos liekanos. Pilies bokšte įrengta ekspozicija, atspindinti Vilniaus pilių istoriją. Bokšto viršuje įrengta puiki miesto apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria kvapą gniaužianti senamiesčio panorama.

Televizijos bokštas
Televizijos bokštas yra vienas iš aukščiausių Rytų Europos statinių. Jo aukštis siekia 326,5 m. Pirmajame aukšte įrengta fotografijų paroda, skirta 14 žmonių, žuvusių per tragiškus 1991 metų sausio įvykius. Kryžiai ir paminklai prie įėjimo įamžina vieną didžiausių šalies kovų už nepriklausomybę. Viršutiniame pastato žiede (165 m aukštyje) įrengta kavinė-baras „Paukščių takas“ ir besisukanti apžvalgos aikštelė. Esant giedram orui Vilniaus ir jo apylinkių panoramą galima matyti 50 km spinduliu.
Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventiniu laikotarpiu Televizijos bokštas papuošiamas specialiu apšvietimu.
Taip pat, kaip pramogą, TV bokštas siūlo šuolį su guma nuo pat viršutinio kupolo.

Kalnų parkas


Kalnų parką patogiausia aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės. Iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Parko teritorija ribojasi su Užupiu (Krivių g.) ir Vilnele. Kalnų parką sudaro keli kalnai.
Žymiausias iš jų – Trijų kryžių kalnas. Manoma, kad ant Trijų kryžių kalno pagonys kadaise nukankino septynis pranciškonus, jie buvo prikalti prie kryžių ir įmesti į upę. Dabar toje vietoje stovi architekto ir skulptoriaus A. Vivulskio pastatytas Trijų kryžių paminklas. 1950 m. sovietų valdžios nugriautas paminklas buvo atstatytas Lietuvoje prasidėjus atgimimui. Trijų kryžių kalnas kartais dar vadinamas Plikuoju, Kreivuoju (manoma, kad čia stovėjo Kreivoji pilis) ar Tauro kalnu. Stalo kalnas pavadinimą gavo dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas.
Gedimino kapo kalnas – žymi kunigaikščio palaidojimo vietą. Ant kalno susirenka ne tik norintieji pasigrožėti atsiveriančia miesto panorama, bet ir baltų religinių bendruomenių nariai, kurie švenčia savo šventes prie pagoniško aukuro. Bekešo kalnas vardą gavo nuo to, kad ant jo 1580 m. buvo palaidotas vienas žymiausių to meto Lietuvos ir Lenkijos valstybės karo vadų Kasparas Beketas, kilęs iš garsios vengrų didikų giminės. Jį čia laidojo dėl to, kad velionis buvo arijonų tikėjimo ir jo palaikų į katalikų kapines nepriėmė. XIX a. viduryje paminklas kartu su K. Bekešo kapu nuvirto į Vilnią.

Pavilnių regioninis parkas
Pavilnių regioninio parko širdis – Vilnios slėnis. Pučkorių atodanga – tai unikalus geologinis paminklas. Jau 17 a. priešais atodangą buvo didelė, gerai įrengta ginklų gamykla. Šalia galite aplankyti buvusio vandens malūno teritoriją, kur šiuo metu čia veikia restoranų ir pramogų tinklas „Belmontas“. Žiemą čia veikia lauko čiuožykla, šalia teka Belmonto kriok
liai. Mėgstantys aktyvų poilsį gali apsilankyti žirgyne, pasivažinėti keturračiais motociklais. Šalia Pučkorių atodangos, jaukioje Vilnios pakrantėje stovi saulės laikrodis. Norintys laiką praleisti gamtoje,
pažvejoti renkasi prie Vilnios Saulės laikrodžio ekspozicijos ar prie Pučkorių užtvankos. Lankytojams čia įrengtas pažintinis-istorinis takas, nusidriekiantis palei Vilnelę nuo Pučkorių užtvankos. Pavasarį ir rudenį parko direkcija kviečia į pažintinius pėsčiųjų žygius. Būdami Pavilnių regioniniame parke galite aplankyti ir Ribiškių labirintą. Nuo Liepkalnio kalno, esančio greta Minsko plento, atsiveria nuostabu vaizdas. Liepkalnio kalnas žiemos metu ypač mėgstamas slidininkų.

Vilniaus Universiteto botanikos sodas
Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodas – didžiausias ir turtingiausias augalų kolekcijomis Lietuvoje įkurtas 1781 metais. Istorinės aplinkybės lėmė, kad Botanikos sodas net keletą kartų kėlėsi iš vienos vietos į kitą, o dabartiniu metu įsikūręs net dviejose vietose - Vingio parke ir Kairėnuose. Šiuolaikinis VU Botanikos sodo bendras plotas 199 ha, o kolekcijose auginama apie 10 000 pavadinimų augalų, priklausančių 190 šeimoms, 886 gentims. Gausiausios ir įspūdingiausios kolekcijos – tai rododendrų, alyvų, lianų, bijūnų, jurginų ir svogūninių gėlių. Lankytojai jau gali apžiūrėti japonišką sodą, kurio kūrimo darbai jau įpusėjo.
Labai gausi ir turtinga VU botanikos sode natūrali augalija ir gyvūnija. Čia aptinkama apie 400 induočių augalų rūšių (beveik 30% Lietuvos floros rūšių). Taip pat sode gyvena virš 120 rūšių stuburiniai gyvūnai, iš jų apie 80 rūšių paukščių (beveik 25% Lietuvoje aptinkamų rūšių). Trylikos rūšių stuburiniai gyvūnai, aptikti botanikos sode, įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą. Su natūralia augalija lankytojai gali susipažinti vaikščiodami savaiminės floros takais.
VU botanikos sodas įdomus ir kaip paveldo objektas – abiejuose plotuose anksčiau buvę garsūs dvarai. Kairėnuose išlikusi ūkinė dvaro dalis bei senasis parkas su tvenkiniais. Sode vyksta įvairūs kultūriniai renginiai (koncertai, meno parodos), iš jų populiariausi – Tarptautinė biologinės įvairovės diena (gegužės mėnesio paskutinę dekadą) ir žemės meno parodos (rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje). Sode galima pajodinėti ar pasivažinėti karietomis. Laukiami tiek pavieniai lankytojai, kuriems išleistas gausiai iliustruotas vadovas apie sodą, teritorijoje plačiai išvystyta informacinė sistema, tiek grupės, kurioms galima užsisakyti gidą. Yra įrengta poilsio aikštelių.
Botanikos sodas atidarytas lankytojams visus metus (uždarytas valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais žiemą).

1 komentaras:

  1. zaidimukas geras, neina atplesti akiu ir atsitraukti kai pradedi zaisti ;DDD Todel yra sakoma: viena karta paragaves, negali sustoti!! :) ;DD

    AtsakytiPanaikinti